Liudijimai

Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę.Mt 18, 3 Vaikai yra neabejotinai geriausias dalykas, nutikęs mano gyvenime, neskaitant žmonos ir Dievo. Šiek tiek banalu yra šnekėti apie tai, ko šiaip ar taip neturintys vaikų nesupras, o turintys žino ir patys. Tačiau manęs nesiliauja stebinti tai, kaip tapimas tėvu perkeičia gyvenimą. Tai, kas anksčiau atrodė nepatrauklu ir net atgrasu, staiga pasidaro didžiausios laimės šaltiniu. Kažkada juokas ėmė iš mamyčių ir tėvelių, susirinkusių į krūvą, ir, atrodo, neturinčių apie ką daugiau šnekėti, kaip tik apie vaikus. Mes su žmona viens kitam žadėjom, kad patys tai jau tokie tikrai nebūsim. Tai ir nesam - nes karantinas, tai su niekuo nesusitinkam :) Bet tos kalbos apie v...

Įsivaizduokite, kad dėl kokių nors priežasčių atsitiko taip, kad vienerius metus kiekvieną dieną Jūs dykai gaunate 1440 eurų, su kuriais galite elgtis, kaip tinkami. Ką su jais darytumėte? Yra žinoma, kad bent trečdalis iš staiga netikėtai praturtėjusių žmonių galiausiai bankrutuoja[1]. Ar ir Jūs šiuos pinigus tiesiog „pravalgytumėt“ iki paskutinio cento, prisipirktumėt prabangos prekių, kurių jums nereikia? O gal vis dėlto stengtumėtės investuoti protingiau? Kiekvieną dieną Dievas mums dovanoja 1440 minutes, kurias galime išleisti, kaip tinkami. Ar kada susimąstome, kaip panaudoti šią dovaną, kad galiausiai nebankrutuotume? Tarkim mano atvejis: aš dirbu (iš namų), Jūratė – rūpinasi vaikais ir namais. Paprastumo dėlei sakykim, kad mokama man yra už faktiškai išdirbtą laiką, taig...

"Jau nebebūk netikintis – būk tikintis"— Jn 20, 24–29 Prieš keletą metų aš buvau pakankamai toli nuo tikėjimo, buvau vienas iš tų, kuris bažnyčią ir jos mokymą matė kaip atgyvenusį būdą kontroliuoti silpniems žmonėms ir iš jų pasipelnyti. Šitą įsitikinimą stiprino visa eilė nemalonių patirčių bažnyčioje – iš vienų mišių išėjom juokaudami, kad jeigu kam kils klausimas, kur vaikai keiktis išmoko, tai galėsim sakyti, kad bažnyčioje, iš kunigo.. Ir tokių patirčių – ne viena. Taip pat mano aplinkoje beveik nebuvo tikinčių žmonių, o tie, su kuriais tekdavo susidurti, savo pasisakymais, netolerancija kitokiai nuomonei ar kitokiam gyvenimo būdui, Šv. Rašto citavimu ginant smurtą prieš vaikus ar pan. stumdavo tik dar toliau nuo tikėjimo. Ir kai pirmą kartą išgirdau, kad krikščionybė yra m...