Apie vyšnias
Žinia, šiomis dienomis karšta. Nenorėdamas iškepti kaitroje, vakar kėliausi anksti ir, palikęs miegančią šeimyną, ėjau skinti vyšnių. Dėl man nesuprantamų priežasčių buvau paprašytas pirmiausiai nuskinti sunkiausiai pasiekiamas vyšnias nuo aukščiausio medžio. Pasirodo, šio medžio vyšnios dar ir pačios prasčiausios - jei ne sudžiūvusios ar supuvusios, tai bent sukirmijusios buvo turbūt 9 iš 10 uogų. Kaip mano mylimoji žmona sakė - ne nuodėmė užsiimti tokia veikla sekmadienį, nes čia ne darbas, čia kankynė. Apima toks sakyčiau beviltiškumo jausmas, kai turi ropštis kopėčiom, persisvėręs siekti aukščiausių šakelių, net rizikuoti nukristi, o viskas vien tam, kad išmestum dar vieną saują uogų į puvėkų kibirą - pasirodo, kuo aukščiau auga, tuo uogos prastesnės. Galiausiai net ima nebedžiuginti,...