Kaip jums patiktų, jeigu apie sveiką mitybą jums būtų aiškinama kažkas tokio:
Visi žmonės mėgsta sočiai pavalgyti. Tai yra visiškai normalu, mus tokius Dievas sukūrė – mums reikia valgyti tam, kad išgyventume. Dar geriau, kai maistas yra skanus – tada šis natūralus žmogaus biologinis procesas gali suteikti ypatingą malonumą.
Yra didelė skanaus maisto įvairovė. Daugelis žmonių mėgsta saldumynus, kiti negali atsispirti mėsainiams, dar kiti – traškučiams. Dar daugiau – skonis nėra pastovus dalykas, jis yra kintantis, tai, kas šiandien supykina vien pagalvojus, po kurio laiko gali pasidaryti didžiausias delikatesas. Būna atvejų, kai dėl visuomenės spaudimo žmonės, siekdami palaikyti lieknas kūno formas, ima itin griežtai riboti savo maisto racioną. Tačiau dažnai stebimos neigiamos tokio gyvenimo būdo pasekmės, kai ilgą laiką valdęsi žmonės palūžta ir persivalgo paties nesveikiausio maisto, arba suserga valgymo sutrikimais – anorekcija, bulimija. Kadangi mūsų organizmas geriausiai žino, ko mums reikia, akivaizdu, kad bet kokie siūlymai riboti savo potraukį maistui prieštarauja žmogaus prigimčiai, yra nenatūralūs ir nerealūs, todėl vietoje to reikėtų skatinti priimti save tokį, koks esi ir suprasti, kad gražus gali būti bet kokių formų kūnas.
Būtina pažymėti, kad nors maistas yra skirtingas, bet jis visas – tiek pat vertingas. Negalima maisto vertinti skirtingai vien dėl jo riebumo, maistingumo, energetinės vertės ar bet kokių kitų priežasčių. Atsakyti vienareikšmiškai, koks maistas yra tinkamiausias konkrečiam žmogui – neįmanoma, kiekvienas turi pats atrasti, kas jam labiausiai tinka ir patinka. Tyrimai rodo, kad polinkį į konkretų maistą lemia tiek prigimtis, tiek įpročiai. Kadangi nėra įmanoma valdyti savo troškimų, reikia pažymėti, kad bet kokie bandymai pakeisti maitinimosi įpročius ir pomėgius yra laikytini diskriminaciniais ir vengtini.
Naivu tikėtis, kad šiuolaikinis kūdikis galės būt pilnai išmaitintas mamos pienu, kai aplinkui toks gausus pieno mišinių pasirinkimas. Neprotinga būtų reikalauti iš moters visą laiką būti vien su savo vaiku, atsisakyti vyno taurės ir kitų malonumų. Tyrimai rodo, kad ir patys vaikai, kartą pripratę valgyti saldintą pieno mišinį, prie mamos pieno grįžti nebenori.
Statistika rodo, kad skaniai maitintis yra pradedama vis jaunesniame amžiuje. Nors vis dar pasitaiko bandymų riboti skanaus maisto prieinamumą mažiems vaikams, patirtis rodo, kad jie vis tiek randa būdų jo paragauti. Vienus saldainiais pavaišina seneliai, kiti ką nors skanaus nugvelbia iš tėvų. Įvertinant šiuos faktus, reikia mokyti vaikus maitintis saugiai, kad pasitaikytų kuo mažiau užspringimo maistu atvejų, o tėvai žinotų, kaip elgtis, jeigu jų vaikui vis dėlto atsitiktų tokia nelaimė.
Kadangi tėvai vengia kalbėti šiomis temomis, o dažnai nėra tam ir kompetentingi, būtina kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti apie maisto įvairovę ir visus galimus jo pasirinkimus švietimo įstaigose.
Tėvai turi būti šviečiami, kad mėgiamas maistas yra kiekvieno asmens individualus pasirinkimas, o savo vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra. Atsisakiusius pripažinti savo vaikų pomėgius ir bandančius kaip nors riboti vaikams patiekiamo maisto racioną tėvus reikėtų kviesti į atitinkamus kursus, o atsisakiusius juose dalyvauti turėtų vertinti Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Dekonstrukcija
Skamba, kaip visiškas absurdas, ar ne? Bet pabandykime dekonstruoti čia aprašytą situaciją. Maistą, įvairią mitybą pakeiskime į seksą ir kitas su lytiškumu susijusias sąvokas. Pamatysime, kad analogijų yra daugiau, negu norėtųsi.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Visi žmonės mėgsta sočiai pavalgyti. Tai yra visiškai normalu, mus tokius Dievas sukūrė – mums reikia valgyti tam, kad išgyventume. Dar geriau, kai maistas yra skanus – tada šis natūralus žmogaus biologinis procesas gali suteikti ypatingą malonumą. | Visi žmonės mėgsta seksą. Tai yra visiškai normalu, mus tokius Dievas sukūrė – seksas mums reikalingas ne tik tam, kad pratęstume savo giminę, jis naudingas ir mūsų sveikatai. Dar geriau, kai seksas yra kokybiškas ir reguliarus – tada šis natūralus žmogaus biologinis procesas gali suteikti ypatingą malonumą. |
Panašias formuluotes, kalbant apie seksą, esame girdėję daugybę kartų, jos mums tokios įprastos, kad dažniausiai nesukelia jokių neigiamų emocijų, priimam tai kaip neginčijamus faktus. Bet kalbant apie maistą, matom, kad kažkas čia ne taip – visi žinom, kad nerekomenduojama valgyti sočiai ir skaniai, turėtume stengtis valgyti ne daugiau, nei reikia, ir geriausia – sveikai. Kadangi maisto teikiamas malonumas turi savo pasekmes – galime priaugti svorio, susigadinti sveikatą, todėl, nors reikalas ir malonus, nėra verta juo mėgautis be saiko. Tas pats galioja ir sekso atveju – nors tai yra neabejotinai geras dalykas, piktnaudžiavimas juo be saiko gali turėti nemalonių pasekmių. Jeigu savo ir kitų žmonių kūnus „vartosime” laisvai ir niekaip savęs neribosime, rizikuojame prarasti gebėjimą užmegzti ilgalaikius intymius santykius, tapti priklausomais nuo pornografijos ir pan. Taigi, kaip ir bet kuris kitas geras dalykas, seksas naudingiausias yra tada, kai yra naudojamas saikingai ir „pagal instrukciją”.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Yra didelė skanaus maisto įvairovė. Daugelis žmonių mėgsta saldumynus, kiti negali atsispirti mėsainiams, dar kiti – traškučiams. Dar daugiau – skonis nėra pastovus dalykas, jis yra kintantis, tai, kas šiandien supykina vien pagalvojus, po kurio laiko gali pasidaryti didžiausias delikatesas. Būna atvejų, kai dėl visuomenės spaudimo žmonės, siekdami palaikyti lieknas kūno formas, ima itin griežtai riboti savo maisto racioną. Tačiau dažnai stebimos neigiamos tokio gyvenimo būdo pasekmės, kai ilgą laiką valdęsi žmonės palūžta ir persivalgo paties nesveikiausio maisto, arba suserga valgymo sutrikimais – anorekcija, bulimija. Kadangi mūsų organizmas geriausiai žino, ko mums reikia, akivaizdu, kad bet kokie siūlymai riboti savo potraukį maistui prieštarauja žmogaus prigimčiai, yra nenatūralūs ir nerealūs, todėl vietoje to reikėtų skatinti priimti save tokį, koks esi ir suprasti, kad gražus gali būti bet kokių formų kūnas. | Yra didelė lytinių potraukių įvairovė. Lytinę orientaciją galima apibūdinti kaip skalę, kurios vienoje pusėje – visiškas heteroseksualumas, o kitoje – visiškas homoseksualumas. Dar daugiau – lytinė orientacija nėra pastovi, kiekvienas iš mūsų dėl įvairių priežasčių galime vieną dieną atsidurti visai kitoje šios skalės pozicijoje, nei esame dabar. Būna atvejų, kai homoseksualų potraukį jaučiantys asmenys dėl visuomenės spaudimo pradeda jį neigti, ir apriboja save vien heteroseksualiais santykiais, arba iš vis renkasi skaistų gyvenimą. Tačiau dažnai stebimos neigiamos tokio gyvenimo būdo pasekmės, kai ilgą laiką valdęsi žmonės vos pasitaikius progai įsitraukia į trumpalaikius intymius santykius su atsitiktiniais žmonėms, arba pradeda jausti nerimą, suserga depresija. Kadangi mūsų organizmas geriausiai žino, ko mums reikia, akivaizdu, kad bet kokie siūlymai valdyti savo seksualinį potraukį prieštarauja žmogaus prigimčiai, yra nenatūralūs ir nerealūs, todėl vietoje to reikėtų skatinti priimti save tokį, koks esi ir suprasti, kad mylėti reikia ne lytį, o asmenybę. |
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip skirtingai šiuolaikinė visuomenė traktuoja susilaikymą nuo nesveiko maisto, ir susilaikymą nuo „netvarkingų” lytinių santykių. Nepaisant to, kad galim jausti nenumaldomą potraukį, pavyzdžiui, burgeriams ar bulvių traškučiams, jokie rimti sveikos mitybos specialistai neparekomenduos atsiduoti šiam potraukiui, neva tai organizmas geriausiai žino, ko jam reikia. Visi natūraliai, kaip savaime suprantamą dalyką priimam įvairias dietas, bet susilaikymą nuo lytinių santykių kažkodėl laikome neįmanomu dalyku, kurio nereikia net bandyti mokyti mūsų vaikų.
Bet kokie gyvybei neatviri ar nesantuokiniai lytiniai santykiai pagal Bažnyčios mokymą yra netvarkingi. Lytinis aktas – tai visiško savęs pasidovanojimo savo mylimam žmogui ženklas, o vaisingumas yra viena iš to visiško, besąlyginio pasidovanojimo sudedamųjų dalių. Lytiniai santykiai, kurie neturi galimybės būti vaisingi, nėra pilnaverčiai, tai jau gali vesti prie kito žmogaus „vartojimo” savo poreikiams patenkinti. Na, čia tema plati, bet tai yra viena iš priežasčių, kodėl homoseksualūs lytiniai santykiai, Bažnyčios požiūriu, negali būti laikomi „sveiku maistu” ir kaip nors skatintini. Panašiai, kaip ir lytiniai santykiai, naudojant kontracepciją, ikivedybiniai, nesantuokiniai (apgaudinėjant sutuoktinį) lytiniai santykiai, arba lytiniai santykiai po ištuokos (negaliu 100% pasidovanoti kažkam, jeigu jau buvau pasidovanojęs kažkam kitam).
Sveikos mitybos esam mokomi nepaisant to, kad mūsų instinktyvūs pomėgiai ir potraukiai gali jai priešintis ir kai kam sveikas maistas gali atrodyti ne pakankamai skanus, o dietos – nepriimtinos. Tai būtų logiška, jeigu ir lytiškumo srityje būtume mokomi „sveikų” – galinčių suteikti didžiausią gyvenimo pilnatvę, lytinių santykių ir susilaikymo nuo bet kokių netvarkingų lytinių santykių. Nepaisant to, kad mūsų instinktai gali tam priešintis, daugeliui tai gali atrodyti kaip perteklinis ar nepriimtinas savęs ribojimas. Kaip prie sveikos mitybos puikiai dera pirmos pagalbos mokymai – verta žinoti, kaip elgtis užspringus ir pan., tai ir lytiniame švietime nepamaišytų žinios apie šeimos planavimą (kontracepciją), bet klausimas, kur sudėliosime akcentus.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Būtina pažymėti, kad nors maistas yra skirtingas, bet jis visas – tiek pat vertingas. Negalima maisto vertinti skirtingai vien dėl jo riebumo, maistingumo, energetinės vertės ar bet kokių kitų priežasčių. Atsakyti vienareikšmiškai, koks maistas yra tinkamiausias konkrečiam žmogui – neįmanoma, kiekvienas turi pats atrasti, kas jam labiausiai tinka ir patinka. Tyrimai rodo, kad polinkį į konkretų maistą lemia tiek prigimtis, tiek įpročiai. Kadangi nėra įmanoma valdyti savo troškimų, reikia pažymėti, kad bet kokie bandymai pakeisti maitinimosi įpročius ir pomėgius yra laikytini diskriminaciniais ir vengtini. | Būtina pažymėti, kad visų seksualinių orientacijų ar socialinių lyčių žmonės yra tiek pat vertingi. Negalima nieko diskriminuoti dėl jų biologinės ar socialinės lyties, lytinės orientacijos ar bet kokiais kitais pagrindais. Atsakyti vienareikšmiškai, kokie lytiniai santykiai yra tinkamiausi konkrečiam žmogui – neįmanoma, kiekvienas turi pats atrasti, kas jam labiausiai tinka ir patinka. Tyrimai rodo, kad seksualinę orientaciją lemia tiek prigimtis, tiek aplinka. Kadangi nėra įmanoma valdyti savo troškimų, reikia pažymėti, kad bet kokie bandymai pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją yra laikytini diskriminaciniais ir dėl to vengtini. |
Šioje vietoje analogija gali pasirodyti neteisinga, nes visas maistas iš tikrųjų nėra lygiavertis, tačiau visi žmonės tikrai yra vienodai vertingi. Tačiau ne vienodai vertingi yra žmonių santykiai. Reikia pripažinti, kad santuoka su įsipareigojimu mylėti ir gerbti iki gyvos galvos, kad ir kas benutiktų, yra vertingesnė, negu vienos dienos nuotykis. Tai kaip mes, žinodami, koks maistas yra vertingesnis, turėtume tai išmanančių ekspertų būt skatinami rinktis jį, taip ir su santykiais – turėtume būt skatinami rinktis vertingesnius santykius. O vertingiausi santykiai yra santuokiniai, su visais iš to sekančiais mažaisiais žirniais ir pipirais. Jeigu asmeniniu lygmeniu būtų galima dėl to ginčytis, bent jau valstybės požiūriu gyventojų prieaugis yra neabejotina vertybė. Nepaisant to, kad ir sveikai maitindamiesi kartais nesusivaldom ir prisivalgom bet ko, tai toli gražu nereiškia, kad bet kokie sveikos mitybos mokymai yra nieko verti. Tas pats galioja ir lytiškumo atveju.
Čia prieinam prie to, kas turėtų būti laikoma diskriminacija, kas – ne. Mano supratimu, tai, kad sveikos mitybos mokymuose yra kalbama apie sveiką maistą, nebūtų protinga laikyti nesveiko maisto diskriminacija. Būtų keista, jeigu vardan politkorektiškumo, sveikos mitybos kursuose būtų privalomai skiriama laiko supažindinti ir su ne tokiu sveiku maistu. Tai tas pats turėtų galioti ir lytinio švietimo atveju.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Naivu tikėtis, kad šiuolaikinis kūdikis galės būt pilnai išmaitintas mamos pienu, kai aplinkui toks gausus pieno mišinių pasirinkimas. Neprotinga būtų reikalauti iš moters visą laiką būti vien su savo vaiku, atsisakyti vyno taurės ir kitų malonumų. Tyrimai rodo, kad ir patys vaikai, kartą pripratę valgyti saldintą pieno mišinį, prie mamos pieno grįžti nebenori. | Naivu tikėtis, kad šiuolaikiniai paaugliai susilaikys nuo lytinių santykių, kai įvairiausia informacija yra taip lengvai pasiekiama, o aplinkui gausybė lytinį potraukį stimuliuojančių dirgiklių. Vaikai dažnu atveju apie lytinius santykius žino daugiau, negu jų tėvai. Neprotinga būtų reikalauti iš jaunuolio iki santuokos išlikti skaisčiam, atsisakyti visų jam lengvai prieinamų malonumų. Tyrimai rodo, kad lytinius santykius išbandę paaugliai juos praktikuoja reguliariai, skaisčiai gyventi nebenori. |
Tikrai, kūdikio maitinimas krūtimi mamai gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tai reikalauja iš jos nemažo pasiaukojimo. Bet daugelis vis tiek renkasi maitinti kūdikį mamos pienu, nes žino, kad tai jam yra geriausia. Nebūtų protinga įvertinus tai, kad mamos vis rečiau kūdikius maitina tik savo pienu, sustabdyti naujagimiams palankių ligoninių iniciatyvą ir vietoj to imti reklamuoti įvairius pieno mišinius. Taip ir lytiniame švietime – nesvarbu, kad jaunuoliai retai kada išlieka skaistūs, mes turime skatinti tai, kas jiems yra geriausia. O susilaikymas nuo lytinių santykių nepilnamečiams ko ne visada yra geriau, negu nesusilaikymas – ir širdelių padužusių mažiau, ir abortais nereikia rūpintis, ir patys jaunuoliai lieka neišdalinę savęs, kam papuolė, ir geriau pasiruošę ištikimam šeimyniniam gyvenimui.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Statistika rodo, kad skaniai maitintis yra pradedama vis jaunesniame amžiuje. Nors vis dar pasitaiko bandymų riboti skanaus maisto prieinamumą mažiems vaikams, patirtis rodo, kad jie vis tiek randa būdų jo paragauti. Vienus saldainiais pavaišina seneliai, kiti ką nors skanaus nugvelbia iš tėvų. Įvertinant šiuos faktus, reikia mokyti vaikus maitintis saugiai, kad pasitaikytų kuo mažiau užspringimo maistu atvejų, o tėvai žinotų, kaip elgtis, jeigu jų vaikui vis dėlto atsitiktų tokia nelaimė. | Statistika rodo, kad lytiškai santykiauti yra pradedama vis jaunesniame amžiuje. Nors vis dar pasitaiko bandymų riboti lytinių santykių prieinamumą paaugliams, patirtis rodo, kad jokios ribojančios priemonės neveikia. Įvertinant šiuos faktus, reikia mokyti vaikus apie saugius lytinius santykius ir kontracepciją, kad būtų kuo labiau apsisaugota tiek nuo lytiniu kelių plintančių ligų, tiek nuo nepageidaujamų nėštumų ir abortų. |
Atrodytų akivaizdu – tai, kad vaikai valgo saldainius vis jaunesniame amžiuje, toli gražu nereiškia, kad turėtume nustoti šviesti visuomenę apie sveiką mitybą. Priešingai – susidūrę su tokia statistika, greičiausiai skirtume papildomų resursų švietimui, kad situacija kuo labiau pasikeistų ir žmonės imtų labiau rūpintis savo vaikų sveikata. Tačiau lytinio švietimo atveju tas negalioja. Ten, girdi, kažkodėl verta mokyti tik kaip valgant neužspringti, o kas ir ką valgo – ne mūsų reikalas.
Tokią situaciją būtų galima paaiškinti tik tuo atveju, jeigu priimtume, kad saugūs lytiniai santykiai bet kokiame amžiuje su bet kuo yra vertingi, jeigu yra abipusis sutikimas, taigi, nereikia būti „davatkom” ir bandyti nuo to apsaugoti. Apie tai būtų galima padiskutuoti, bet čia jau ne šio įrašo tema. Šiam kartui pasakysiu tik tiek, kad negalėčiau sutikti su tokiu požiūriu.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Kadangi tėvai vengia kalbėti šiomis temomis, o dažnai nėra tam ir kompetentingi, būtina kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti apie maisto įvairovę ir visus galimus jo pasirinkimus švietimo įstaigose. | Kadangi tėvai vengia kalbėti šiomis temomis, o dažnai nėra tam ir kompetentingi, būtina kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti apie saugius lytinius santykius, seksualinių orientacijų ir socialinių lyčių įvairovę švietimo įstaigose. |
Negaliu ginčytis – tėvai tikrai dažnai negeba su savo vaikais kalbėtis intymiomis temomis. Dažnai išvis nesugeba kalbėtis jokiomis temomis. Ir tada būna, kad vaikams tenka viską išbandyti savo kailiu. Taip, šnekėti šiomis temomis būtina, ir švietimo įstaigos gali būti tinkama vieta užtaisyti šias spragas. Bet kalbėdami apie sveiką mitybą, mes paprastai kalbam apie maistą, kuris yra sveikas. Sunku suprasti, koks tikslas būtų vaikus supažindinti su skirtingose pasaulio šalyse prieinamais skirtingais greito maisto pasirinkimais. Lyg ir logiška atrodytų mokyti to, kas yra siekiamybė, to, kas yra gera.
Tiesa, šioje vietoje yra skirtumas, kur kalba eina apie maistą, o kur – apie žmogų. Mes esame linkę smerkti ir tyčiotis iš to, kas mums yra neįprasta, kas išeina iš mums susiformavusio stereotipinio „normalumo” rėmų. Ir jeigu mes apsiribosim mokymu, kad tradicinė šeima yra siekiamybė, kažkas toje pačioje klasėje, netelpantis į šiuos rėmus, gali likti stipriai nuskriaustas. Todėl, manau, supažindinti vaikus su įvairiais „nuokrypiais” nuo normos yra reikalinga. Tik norėtųsi, kad tai nebūtų įvardijama kaip paprastas pasirinkimas, turėtų būti aišku, kad kai kuriems žmonėms taip tiesiog būna, kad ir kaip jie to nenorėtų. Kiek teko domėtis, dauguma su tuo susidūrusių asmenų sako, kad jų nestandartinis lytiškumas jiems nekelia abejonių, jie atitinkamai jaučiasi nuo pat mažų dienų. Tai jeigu tu abejoji, tai greičiausiai tau taip nėra, o tiesiog, išgyveni laikiną savęs pažinimo ir priėmimo fazę. Būtų galima įvardinti ir medicininius faktus – reprodukcines galimybes, visokiausių medicininių intervencijų poveikį sveikatai ir pan. Jeigu kažkas profesionaliai supažindintų vaikus su tokiais dalykais mokykloje, būčiau laimingas, nes nuo manęs būtų nuimta pakankamai sunki našta.
Problema ta, kad dažniausiai girdime pozicijas, priklausančias arba vienam, arba kitam kraštutinumui. Susidaro vaizdas, kad galime arba ignoruoti viską, kas „nėra normalu”, arba bet kokius nuokrypius nuo normos pristatyti kaip lygiavertį pasirinkimą, kurį turėtų apsvarstyti kiekvienas. Iš čia ir kyla visas tas susipriešinimas, manyčiau, reikėtų išdirbti metodiką, kuri apimtų tai, kas yra gero abejose pusėse.
| Sveika mityba | Lytiškumas |
|---|---|
| Tėvai turi būti šviečiami, kad mėgiamas maistas yra kiekvieno asmens individualus pasirinkimas, o savo vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra. Atsisakiusius pripažinti savo vaikų pomėgius ir bandančius kaip nors riboti vaikams patiekiamo maisto racioną tėvus reikėtų kviesti į atitinkamus kursus, o atsisakiusius juose dalyvauti turėtų vertinti Vaiko teisių apsaugos tarnyba. | Tėvai turi būti šviečiami, kad tai, su kuria lytimi identifikuotis ir kaip reikštis yra kiekvieno asmens individualus pasirinkimas, o savo vaiką reikia priimti tokį, koks jis yra. Atsisakiusius pripažinti savo vaikų lytį ir bandančius kaip nors riboti vaikų lytinę raišką tėvus reikėtų kviesti į atitinkamus kursus, o atsisakiusius juose dalyvauti turėtų vertinti Vaiko teisių apsaugos tarnyba. |
Sutinku, kad tėvus reikia šviesti. Pats mielai sužinočiau daugiau apie tai, kaip valdyti pyktį, kaip mokyti vaikus sveikos gyvensenos, ekologijos, taip pat ir lytiškumo, ir daugelio kitų dalykų. Nes daug ko nežinau, dažnai mano sprendimai būna akli, neparemti kokiu nors žinojimu. Bet šviečiamas norėčiau būti apie svarbius, o ne apie abejotinos vertės dalykus. Mielai dalyvaučiau profesionaliai parengtuose sveikos mitybos kursuose, bet ar būtų reikalingi, pavyzdžiui, įvairios mitybos kursai, kuriuose greito maisto restoranų atstovai reklamuotų savo burgerius ir pasakotų, kuriuos iš jų labiausiai mėgsta vaikai ir koks tai puikus pasirinkimas tiems, kurie atsisako valgyti naminį maistą?
Ar pažinti savo vaiką ir jo savijautą, susijusią su lytiškumu, yra svarbu? Svarbu. Kaip reikėtų elgtis susidūrus su savo vaiko nestandartine seksualine orientacija ar lytine tapatybe? Nežinau, būna atvejų, kai tėvų nepriėmimas vaikams yra giliai traumatyvus, tai lemia nepataisomai sugadintus tėvų-vaikų santykius, vaikai, kurių tėvai nepripažįsta jų nestandartinės lytinės tapatybės bėga iš namų, žudosi ir pan. Bet būna atvejų, kai, pavyzdžiui, pasikeitę lytį asmenys paskui to gailisi, ir nė vienam tėvui nesinori po kelių metų susilaukti klausimo „o tai kodėl man nieko nesakei, kodėl nesulaikei?” Tai čia, sakyčiau, kiekvienas atvejis yra individualus, visų pirmiausia, reikia stengtis labai gerai pažinti savo vaiką, nesidrovėti pasinaudoti ir specialistų pagalba – juk bet kokiu atveju nebūtina priimti už gryną pinigą visko, ką jie sako. Bet manyti, kad nieko niekas man negali paaiškinti, nes apie savo vaiką aš viską pats geriausiai žinau, tai jau, mano galva, yra puikybė ir nelabai krikščioniškas elgesys.
Na o su Vaiko teisių apsaugos tarnybos įsikišimu ir vaikų paėmimu iš tėvų tai čia, kaip ir bet kokio smurto atveju, turėtų būti tik kraštutiniai atvejai. Turėtų būti itin sunku įvertinti, kada vaikui į naudą gali išeiti atsiskyrimas nuo jo lytinės tapatybės nepripažįstančių tėvų, bet negalėčiau teigti, kad tokie atvejai iš vis negalimi. Bet čia sudėtinga, atskira tema, ne apie tai šis įrašas.
Pabaigai
Suprantu, kad ši mano panaudota analogija yra šiek tiek pritempta, bet tikiuosi pavyko perteikti pagrindinę mintį – norėčiau, kad kaip ir kitose srityse, taip ir lytiniame švietime vaikai būti mokomi to, kas yra gera, o įvairūs nestandartiniai atvejai būtų aptariami atsargiai, jautriai, su tikslu sumažinti smurto ir patyčių skaičių, bet ne skatinant vaikus „atsiskleisti” ir verčiant visa tai madingu išskirtinumu. Ir čia nebūtina remtis Bažnyčios mokymu, atrodo, turėtų užtekti vadovautis sveiku protu. Ar mes turime šansų atrasti tokį balansą, kad nebūtų nukrypta nei į vieną, nei į kitą kraštutinumą?